kioksoti

kioksóti, kiõkso, -ójo intr. 1. stovėti ar sėdėti kur susitraukusiam be darbo, be reikalo: Paukštis, ant kelmo atsitūpęs, kiõkso Žem. Ana jis kiõkso kap garnys Vlkv. Kame tavo karvės, ko tu čia kioksái? Grg. A dėl kelių uogų kioksosi lig nakties? Krtn. Prie namo kioksojo žmogus rš. Atsisėdus ažu pečiaus, kai višta kioksosi LTR(Pnd). Ligonis pasveikęs kiõkso lovo[je] J. Šuo kioksõs, palipęs ant stalo J. 2. būti kur aukščiau išsikišusiam, riogsoti: Kiokso ji (trobelė) vidury dirvono kaip gandralizdis, be kokio medelio, be tvoros mietelio, be kokios kitos pastogėlės Žem. Namukai vieniši kioksojo ant kalvelės rš. Kiõkso iš tolo briedgauriai, plikgauriai ant pievos J. Purmonas ant pasostės (sėdynės) kiõkso J. [Alkibiadas] daug pilių, kurios Azijos pajūrė[je] kioksojo, įgavo S.Dauk. Visos pievos pavasarį taip užtvinsta, kad tik kur ne kur keli kelmai kiõkso Krsn. Kai tik nutirpo sniegas, pakyšt ir pradėjo kioksoti akėčios, iš rudens paliktos Krok. Palei ravo krantą kiokso didelis akmuo Lzd. Nors jau ir nupjauta, bet vis dar kiõkso ta žolė Vlkv. Tavo kepurė kreivai kiõkso ant galvos Skr. ^ Du bėga, du gena, du spokso, du kiokso, du riogso, vienuoliktasis pliekia (jautis) J.Jabl. 3. žiūrėti, spoksoti: Ko čia kioksaĩ kaip katė an lašinius! Dbk. Šeiminykė negali ten visą laiką kioksóti Lnkv. \ kioksoti; iškioksoti